|
|
Visa įgula su kapitonu Nagliu Nasvyčiu priešakyje dalyvavo Adelaidės katalikiškosios lietuvių bendruomenės bažnyčioje aukojamose mišiose. Čia susitikome su gausiu būriu tautiečių. Didžiulį įspūdį paliko tai, ką jie nuveikė čia, Adelaidėje, sukurdami įspūdingą lietuvybės salelę.
Neparastai graži, tvarkinga bažnyčia bei greta esantys Lietuvių namai. Visur tautinės ir kitokios lietuviškos vėliavos bei vėliavėlės, paminklai, paminklėliai žuvusiems už Lietuvos laisvę, lietuviška biblioteka, teatras ir dar daugybė Lietuvą primenančių paveikslų, paveikslėlių, suvenyrų ir kitokių dalykėlių. Visko net neišvardinsi. Čia veikia vietinis Vaidilos teatras, lietuviai kiekvieną savaitę kartu meldžiasi, pietauja, vakarieniauja, o virtuvėje gamina cepelinus, kugelį, balandėlius ar kitus lietuviškus patiekalus.
Lietuvos žemė po stiklu
Lietuvos katalikų centre įspūdį paliko ir 1962 metų data paženklinta koplytėlė, kurioje po stiklu saugoma iš Lietuvos atvežta žemė. Tiesa, kaip ir kituose mūsų aplankytuose lietuvių namuose beveik visi sutikti lietuviai ypač garbaus amžiaus. “O Lietuvai atgavus nepriklausomybę ar jūsų jaunimas nesureagavo? Gal Lietuva pasidarė jiems patrauklesnė, įdomesnė?”- paklausė kapitonas Naglis Nasvytis vieno iš jų.
“Visi vaikai ir anūkai eina į australų mokyklas, kalba su draugais angliškai ir jiems Lietuva pagarboj tik dėl tėvų, o daugiau širdies su ja niekas neriša taip, kaip mus. Mes kada norėjom būt Lietuvoj, negalėjom grįžt, kada galėjom – jau buvo per vėlu, jau buvom čia vedę, jau čia tėvai kapuose gulėjo”, - su šiokiu tokiu anglišku akcentu “pagardinta” lietuvių kalba atsakė vyriškis.
Nepaisant kai kurių minorinių kalbų apie tai, kad po kelerių metų gali nebelikti kam rūpintis šia lietuvybės salele pietų pusrutulyje, vėl buvome pradžiuginti. Nuotaika praskaidrino spontaniškas lietuvių pasveikinimas. Palinkėję gero vėjo bei sėkmės plaukiant toliau, visi salėje buvę lietuviai pakilo nuo stalų ir įgulai sudainavo tradicinį: “Valio, valio, valio…”.
Neparastai graži, tvarkinga bažnyčia bei greta esantys Lietuvių namai. Visur tautinės ir kitokios lietuviškos vėliavos bei vėliavėlės, paminklai, paminklėliai žuvusiems už Lietuvos laisvę, lietuviška biblioteka, teatras ir dar daugybė Lietuvą primenančių paveikslų, paveikslėlių, suvenyrų ir kitokių dalykėlių. Visko net neišvardinsi. Čia veikia vietinis Vaidilos teatras, lietuviai kiekvieną savaitę kartu meldžiasi, pietauja, vakarieniauja, o virtuvėje gamina cepelinus, kugelį, balandėlius ar kitus lietuviškus patiekalus.
Lietuvos žemė po stiklu
Lietuvos katalikų centre įspūdį paliko ir 1962 metų data paženklinta koplytėlė, kurioje po stiklu saugoma iš Lietuvos atvežta žemė. Tiesa, kaip ir kituose mūsų aplankytuose lietuvių namuose beveik visi sutikti lietuviai ypač garbaus amžiaus. “O Lietuvai atgavus nepriklausomybę ar jūsų jaunimas nesureagavo? Gal Lietuva pasidarė jiems patrauklesnė, įdomesnė?”- paklausė kapitonas Naglis Nasvytis vieno iš jų.
“Visi vaikai ir anūkai eina į australų mokyklas, kalba su draugais angliškai ir jiems Lietuva pagarboj tik dėl tėvų, o daugiau širdies su ja niekas neriša taip, kaip mus. Mes kada norėjom būt Lietuvoj, negalėjom grįžt, kada galėjom – jau buvo per vėlu, jau buvom čia vedę, jau čia tėvai kapuose gulėjo”, - su šiokiu tokiu anglišku akcentu “pagardinta” lietuvių kalba atsakė vyriškis.
Nepaisant kai kurių minorinių kalbų apie tai, kad po kelerių metų gali nebelikti kam rūpintis šia lietuvybės salele pietų pusrutulyje, vėl buvome pradžiuginti. Nuotaika praskaidrino spontaniškas lietuvių pasveikinimas. Palinkėję gero vėjo bei sėkmės plaukiant toliau, visi salėje buvę lietuviai pakilo nuo stalų ir įgulai sudainavo tradicinį: “Valio, valio, valio…”.
Adelaidės lietuviai rašo Odę Lietuvai
Vėliau nukeliavome į kitus lietuvių namus, kur dalyvavome vietos vaikams skirtoje Kalėdų šventėje. Čia stebėjome vietos vaikus pasidabinusius tautiniais drabužiais ir šokančius lietuviškus šokius. Koncertą lydėjo gausus lietuvių įgulos bei projekto organizatorių plojimai. “Tūkstantmečio odisėjos” projekto vadovas Raimundas Daubaras Adelaidės lietuviams įteikė specialius istorinius atvirlaiškius. “Mes kartu su “Tūkstantmečio odisėja” kuriame Odę Lietuvai. Šis atvirukas prasideda žodžiais: “Aš didžiuojuosi Lietuva, nes…” Norime, kad jus parašytumėte po kelis gerus, šiltus, išdidžius žodžius apie Lietuvą. Juos ir kitų mūsų aplankytų pasaulio lietuvių Odės žodžius Odisėjos jachta liepos 6-ąją, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukakties dieną parplukdys į Lietuvą. Mūsų yra tik kiek daugiau nei 3 milijonai visame pasaulyje. Mes vieną dieną, liepos 6-ąją išdidžiai ir garsiai visi kartu pasakysim, kad mes esam Lietuva, šalis, kurios vardui 1000 metų”, – sakė Raimundas Daubaras.
Vakar Raimundas Daubaras, kapitonas Naglis Nasvytis bei įgulos narys Edmundas Jakilaitis dalyvavo ir Adelaidės lietuvių radijo valandėlėje. Žurnalistas Saulius Varnas paruošė nemažai aštrių klausimų ne tik apie “Tūkstantmečio odisėją”, bet ir apie politiką bei žiniasklaidą Lietuvoje. “Ar “Tūkstantmečio odisėjos” prasmė yra bandymas atkreipti pasaulio dėmesį į Lietuvą kaip valstybę, turinčia senas tradicijas, ar tai gestas pasaulio lietuvių vienybės link, ar tai viso labo tik pramoga siaurai grupei pasiturinčių asmenų, kuriems buriavimas yra įdomus sportas?”- paklausė Saulius Varnas. Pasak Raimundo Daubaro, kelionės pradžioje gal kam ir atrodė, kad 120 turtingų vyrukų išplaukia papramogauti visus metus aplink pasaulį, bet matant su kokiais iššūkiais susiduria šie buriuotojai žmonių nuomonė keičiasi. “Šis plaukimas yra ne vien buriuotojiška kelionė. Buriuotojų misija yra kvieslių misija – atplaukti pas kiekvieną lietuvių bendruomenę ir “gyvai” pakviesti visus lietuvius visame pasaulyje vienu metu paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Odisėjos jachta kiekvienai bendruomenei gabena Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus kvietimą-laišką kartu švęsti didįjį Lietuvos jubiliejų”, - sakė Raimundas Daubaras.
Beje, tai ne vienintelė Adelaidės radijo laida, kurios klausytojai gali išgirsti apie Odisėjos tikslus bei sužinoti kaip sekasi plaukiantiems buriuotojams. Kartu su keletu įgulos nariu, kraudami ir pakuodami maistą, kuri šešiolika dienų valgys dvylikos žmonių IV įgula, klausėmės kitos radijo laidos. Čia telefonu buvo kalbinamas į Adelaidę plaukiančios jachtos “Ambersail” kapitonas Tauras Rymonis bei kiti III įgulos nariai. Išgirdome, kur jie yra, kaip jiems sekasi. Sužinojome ir tai, kad jachtoje jie “nusikirto ir pasidabino” Kalėdinę eglutę. Laidoje taip pat pasakojo ir apie tai, kaip mes esame laukiami Sidnėjuje.
Darius Ratautas
IV įgulos narys
Vėliau nukeliavome į kitus lietuvių namus, kur dalyvavome vietos vaikams skirtoje Kalėdų šventėje. Čia stebėjome vietos vaikus pasidabinusius tautiniais drabužiais ir šokančius lietuviškus šokius. Koncertą lydėjo gausus lietuvių įgulos bei projekto organizatorių plojimai. “Tūkstantmečio odisėjos” projekto vadovas Raimundas Daubaras Adelaidės lietuviams įteikė specialius istorinius atvirlaiškius. “Mes kartu su “Tūkstantmečio odisėja” kuriame Odę Lietuvai. Šis atvirukas prasideda žodžiais: “Aš didžiuojuosi Lietuva, nes…” Norime, kad jus parašytumėte po kelis gerus, šiltus, išdidžius žodžius apie Lietuvą. Juos ir kitų mūsų aplankytų pasaulio lietuvių Odės žodžius Odisėjos jachta liepos 6-ąją, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukakties dieną parplukdys į Lietuvą. Mūsų yra tik kiek daugiau nei 3 milijonai visame pasaulyje. Mes vieną dieną, liepos 6-ąją išdidžiai ir garsiai visi kartu pasakysim, kad mes esam Lietuva, šalis, kurios vardui 1000 metų”, – sakė Raimundas Daubaras.
Vakar Raimundas Daubaras, kapitonas Naglis Nasvytis bei įgulos narys Edmundas Jakilaitis dalyvavo ir Adelaidės lietuvių radijo valandėlėje. Žurnalistas Saulius Varnas paruošė nemažai aštrių klausimų ne tik apie “Tūkstantmečio odisėją”, bet ir apie politiką bei žiniasklaidą Lietuvoje. “Ar “Tūkstantmečio odisėjos” prasmė yra bandymas atkreipti pasaulio dėmesį į Lietuvą kaip valstybę, turinčia senas tradicijas, ar tai gestas pasaulio lietuvių vienybės link, ar tai viso labo tik pramoga siaurai grupei pasiturinčių asmenų, kuriems buriavimas yra įdomus sportas?”- paklausė Saulius Varnas. Pasak Raimundo Daubaro, kelionės pradžioje gal kam ir atrodė, kad 120 turtingų vyrukų išplaukia papramogauti visus metus aplink pasaulį, bet matant su kokiais iššūkiais susiduria šie buriuotojai žmonių nuomonė keičiasi. “Šis plaukimas yra ne vien buriuotojiška kelionė. Buriuotojų misija yra kvieslių misija – atplaukti pas kiekvieną lietuvių bendruomenę ir “gyvai” pakviesti visus lietuvius visame pasaulyje vienu metu paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Odisėjos jachta kiekvienai bendruomenei gabena Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus kvietimą-laišką kartu švęsti didįjį Lietuvos jubiliejų”, - sakė Raimundas Daubaras.
Beje, tai ne vienintelė Adelaidės radijo laida, kurios klausytojai gali išgirsti apie Odisėjos tikslus bei sužinoti kaip sekasi plaukiantiems buriuotojams. Kartu su keletu įgulos nariu, kraudami ir pakuodami maistą, kuri šešiolika dienų valgys dvylikos žmonių IV įgula, klausėmės kitos radijo laidos. Čia telefonu buvo kalbinamas į Adelaidę plaukiančios jachtos “Ambersail” kapitonas Tauras Rymonis bei kiti III įgulos nariai. Išgirdome, kur jie yra, kaip jiems sekasi. Sužinojome ir tai, kad jachtoje jie “nusikirto ir pasidabino” Kalėdinę eglutę. Laidoje taip pat pasakojo ir apie tai, kaip mes esame laukiami Sidnėjuje.
Darius Ratautas
IV įgulos narys
