|
|
Odisėjos laivo istorija
Jachta “Ambersail” buvo pagaminta 2001 metais Didžiojoje Britanijoje pagal “Assa Abloy” komandos, kuri tuo metu ruošėsi Volvo Ocean Race (VOR, jachtų lenktynės aplink pasaulį) užsakymą. Siekiant tinkamai pasiruošti VOR, buvo pastatytos dvi identiškos jachtos, iš kurių viena dalyvavo VOR, o kita, dabartinė “Ambersail”, liko Švedijoje. Paradoksalu, bet vienas iš lemiamų kriterijų parenkant vieną iš dviejų jachtų lenktynėms buvo jachtų svorio skirtumas, kuris sudarė - 0,3 proc. arba 40 kg (bendras “Ambersail” svoris yra 14,5 tonos). Tai tik dar kartą įrodo, kad Volvo Open 60 klasės jachtos projektuojamos ir gaminamos siekiant vieno pagrindinio tikslo – maksimalaus greičio. “Tūkstantmečio odisėjos” IV etapo įgulos narys - architektas Adomas Šablevičius kartą replikavo, kad jachta buvo maksimaliai ilgą laiką projektuota ir vėliau pastatyta per trumpiausią įmanomą laiką ir dėl to liko neapdailinti kai kurie interjero elementai. Tačiau tai yra natūralu – estetika čia stipriai atsilieka nuo funkcijos: jachtoje nėra nė vieno daikto be paskirties. Turbūt taikliausias Volvo Open 60 klasės jachtos sinonimas būtų - greičio mašina ant vandens.
Tvirta ir galinga
Bandantys iš jachtų klasės pavadinimo (Volvo Open 60) spėti, kad tai yra 60-ies pėdų jachta, klysta – iš tiesų “Ambersail” ilgis yra 63 pėdos (apie 21 metrą). Jachtos korpusas pagamintas iš stiklo plastiko, kurio storis siekia iki 7 centimetrų. Siekiant optimalaus laivo lengvumo ir tvirtumo derinio, buvo panaudotas kevlaras – ypatingai tvirta ir lengva medžiaga savo charakteristikomis primenanti anglies pluoštą. Tačiau ir jo “Ambersail”-e yra! Jachtos stiebas, kurio aukštis nuo vandens lygio siekia 27 metrus (sausumoje tai atitiktų devynių aukštų pastato aukštį), ir gikas pagaminti iš anglies pluošto.
Jachtos kylis sveria 7 tonas, o grimzlė siekia 4 metrus, todėl vieninteliai Lietuvos vidaus vandenys, tinkantys buriuoti jachta “Ambersail” yra Baltijos jūra, o saugi užuovėja – Klaipėdos uostas. Tiesa, tokia jachtos grimzlė kelia smulkių problemų ir tokiose "buriuojančiose" šalyse kaip Australija, nes pavyzdžiui, į Adelaidės mariną “Ambersail” galėjo įplaukti tik sulaukusi aukšto vandens, kuris būna du kartus per parą. Kaip sakant greitis reikalauja aukų.
Pasikinkę vėją
Jachta “Ambersail” buvo pagaminta 2001 metais Didžiojoje Britanijoje pagal “Assa Abloy” komandos, kuri tuo metu ruošėsi Volvo Ocean Race (VOR, jachtų lenktynės aplink pasaulį) užsakymą. Siekiant tinkamai pasiruošti VOR, buvo pastatytos dvi identiškos jachtos, iš kurių viena dalyvavo VOR, o kita, dabartinė “Ambersail”, liko Švedijoje. Paradoksalu, bet vienas iš lemiamų kriterijų parenkant vieną iš dviejų jachtų lenktynėms buvo jachtų svorio skirtumas, kuris sudarė - 0,3 proc. arba 40 kg (bendras “Ambersail” svoris yra 14,5 tonos). Tai tik dar kartą įrodo, kad Volvo Open 60 klasės jachtos projektuojamos ir gaminamos siekiant vieno pagrindinio tikslo – maksimalaus greičio. “Tūkstantmečio odisėjos” IV etapo įgulos narys - architektas Adomas Šablevičius kartą replikavo, kad jachta buvo maksimaliai ilgą laiką projektuota ir vėliau pastatyta per trumpiausią įmanomą laiką ir dėl to liko neapdailinti kai kurie interjero elementai. Tačiau tai yra natūralu – estetika čia stipriai atsilieka nuo funkcijos: jachtoje nėra nė vieno daikto be paskirties. Turbūt taikliausias Volvo Open 60 klasės jachtos sinonimas būtų - greičio mašina ant vandens.
Tvirta ir galinga
Bandantys iš jachtų klasės pavadinimo (Volvo Open 60) spėti, kad tai yra 60-ies pėdų jachta, klysta – iš tiesų “Ambersail” ilgis yra 63 pėdos (apie 21 metrą). Jachtos korpusas pagamintas iš stiklo plastiko, kurio storis siekia iki 7 centimetrų. Siekiant optimalaus laivo lengvumo ir tvirtumo derinio, buvo panaudotas kevlaras – ypatingai tvirta ir lengva medžiaga savo charakteristikomis primenanti anglies pluoštą. Tačiau ir jo “Ambersail”-e yra! Jachtos stiebas, kurio aukštis nuo vandens lygio siekia 27 metrus (sausumoje tai atitiktų devynių aukštų pastato aukštį), ir gikas pagaminti iš anglies pluošto.
Jachtos kylis sveria 7 tonas, o grimzlė siekia 4 metrus, todėl vieninteliai Lietuvos vidaus vandenys, tinkantys buriuoti jachta “Ambersail” yra Baltijos jūra, o saugi užuovėja – Klaipėdos uostas. Tiesa, tokia jachtos grimzlė kelia smulkių problemų ir tokiose "buriuojančiose" šalyse kaip Australija, nes pavyzdžiui, į Adelaidės mariną “Ambersail” galėjo įplaukti tik sulaukusi aukšto vandens, kuris būna du kartus per parą. Kaip sakant greitis reikalauja aukų.
Pasikinkę vėją
Pagrindinės jachtos burės-groto plotas – 120 kvadratinių metrų. Galimybė mažinti groto plotą vadinama rifavimu, o “Ambersaile” yra trys rifų juostos. Priekinės burės pasirinkimo galimybės didesnės, tačiau jį įtakoja vėjo kampas ir greitis. 200 kvadratinių metrų burė "Code zero" skirta naudoti, kai vėjai yra iki 10 mazgų. Didžiausio stakselio (bures, skirtos laviruoti prieš vėją) plotas siekia 80 kvadratinių metrų, didžiausias riceris (burė, skirta naudoti, kai vėjo kampas į laivą didesnis nei 90 laipsnių) – 150 kvadratinių metrų, o pavėjiniam buriavimui skirtų genakerių plotai siekia iki 300 kvadratinių metrų. Štormo atveju keliami "ambulancai" – triselis ir štormins stakselis, tokį pavadinimą gavę dėl savo ryškiai raudonos spalvos.
“Ambersail” vairininkas laivą valdo šturvalų pagalba. Jų yra po vieną kiekvienam bortui. Šturvalų judesiai perduodami į povandeninėje laivo dalyje esančią vairo plunksną.
Kai stiprėja vėjas prieš mažinant burių plotą, “Ambersail”-e yra galimybė pasinaudoti vandens balastu. Jis užpildomas variklio pagalba - antvėjiniame borte esančiuose trijuose atskiruose bakuose jo galima sukaupti iki 2,5 tonos. Jei keičiamas jachtos kursas, balastas savieiga perleidžiamas į pavėjinį bortą, kuris atlikus posūkį tampa antvėjiniu. Kai nebelieka poreikio, balastas paprasčiausiai išleidžiamas iš laivo.
Jachtoje sumontuota įvairiausios navigacinės įrangos. Dalis jos labai stengiasi neveikti. “Ambersail” turi GPS sistemą, radarą, ploterį, lagą, echolotą, vėjo greičio ir kampo matuoklius. Visi šie prietaisai sujungti į vieną sistemą, todėl rodo ne tik tiesioginius, bet ir išvestinius duomenis kaip pavyzdžiui, vimpelinio vėjo kampą, kiek artėjama link tikslo.
Saugumas ir dar kartą saugumas !
Jachtoje yra du gelbėjimosi plaustai, kurių gamintojai tikėtina, kad turi panašų palinkėjimą klientams kaip ir draudimo bendrovės – linkime nepasinaudoti mūsų produktu. Bet visada reikia būti pasiruošus ir pačiam blogiausiam atvejui – plaustuose yra kelių dienų sausas maisto davinys, medikamentų rinkinys, radijo stotys, palydovinė pozicijos nustatymo sistema, kuri aktyvuojasi nelaimės atveju, vandens gėlintuvas ir žvejybos reikmenų rinkinukas – visa ko reikia išgyvenimui iki gelbėjimo tarnybos suras plaustą. Kiekvienas įgulos narys turi "pavadėlį" (sistema, kuri aktyvuojasi ir rodo žmogaus poziciją iškritus iš laivo) bei gelbėjimo liemenę su saugos diržais, kuriais reikia prisisegti prie per visą laivo ilgį einančios virvės – taip iki minimumo sumažinama galimybė iškristi iš laivo ar būti nuplautam bangos. Tačiau reikia ir pačiam pasisaugoti – per paskutines VOR lenktynes šiaurės Atlante nuo jachtos “Abn Amro Two” denio buvo nuplautas įgulos narys, kuris po savo vachtos lindo į kajutę. Po 4 valandų atrastas kūnas buvo jau atšalęs, nes vandens temperatūra tesiekė 10 laipsnių. Juokai maži, tačiau kiekvienas tai daro savo noru.
“Ambersail” turi stacionarų Volvo Penta 70 AG dyzelinį variklį. Elektros tiekimą laive užtikrina akumuliatoriai, kuriuos nukritus įtampai iki nustatytos ribos automatiškai pradeda krauti generatorius. Šaldytuvas ir oro šildytuvas taip pat maitinami dyzeliu, kurio jachtoje įrengtuose stacionariuose bakuose galima sukaupti iki 440 litrų. Nepaisant to, kad jachtoje yra 500 litrų gėlo vandens rezervuarai, jachtoje taip pat įrengtas sūraus vandens gėlintuvas.
“Ambersail” yra sumontuota profesionali filmavimo įranga su kameromis šturmaninėje, jachtos achterpike (laivagalyje) bei ant žemutiniu stiebo zalingu (2 vnt).
“Ambersail” Achilo kulnas
“Ambersail” vairininkas laivą valdo šturvalų pagalba. Jų yra po vieną kiekvienam bortui. Šturvalų judesiai perduodami į povandeninėje laivo dalyje esančią vairo plunksną.
Kai stiprėja vėjas prieš mažinant burių plotą, “Ambersail”-e yra galimybė pasinaudoti vandens balastu. Jis užpildomas variklio pagalba - antvėjiniame borte esančiuose trijuose atskiruose bakuose jo galima sukaupti iki 2,5 tonos. Jei keičiamas jachtos kursas, balastas savieiga perleidžiamas į pavėjinį bortą, kuris atlikus posūkį tampa antvėjiniu. Kai nebelieka poreikio, balastas paprasčiausiai išleidžiamas iš laivo.
Jachtoje sumontuota įvairiausios navigacinės įrangos. Dalis jos labai stengiasi neveikti. “Ambersail” turi GPS sistemą, radarą, ploterį, lagą, echolotą, vėjo greičio ir kampo matuoklius. Visi šie prietaisai sujungti į vieną sistemą, todėl rodo ne tik tiesioginius, bet ir išvestinius duomenis kaip pavyzdžiui, vimpelinio vėjo kampą, kiek artėjama link tikslo.
Saugumas ir dar kartą saugumas !
Jachtoje yra du gelbėjimosi plaustai, kurių gamintojai tikėtina, kad turi panašų palinkėjimą klientams kaip ir draudimo bendrovės – linkime nepasinaudoti mūsų produktu. Bet visada reikia būti pasiruošus ir pačiam blogiausiam atvejui – plaustuose yra kelių dienų sausas maisto davinys, medikamentų rinkinys, radijo stotys, palydovinė pozicijos nustatymo sistema, kuri aktyvuojasi nelaimės atveju, vandens gėlintuvas ir žvejybos reikmenų rinkinukas – visa ko reikia išgyvenimui iki gelbėjimo tarnybos suras plaustą. Kiekvienas įgulos narys turi "pavadėlį" (sistema, kuri aktyvuojasi ir rodo žmogaus poziciją iškritus iš laivo) bei gelbėjimo liemenę su saugos diržais, kuriais reikia prisisegti prie per visą laivo ilgį einančios virvės – taip iki minimumo sumažinama galimybė iškristi iš laivo ar būti nuplautam bangos. Tačiau reikia ir pačiam pasisaugoti – per paskutines VOR lenktynes šiaurės Atlante nuo jachtos “Abn Amro Two” denio buvo nuplautas įgulos narys, kuris po savo vachtos lindo į kajutę. Po 4 valandų atrastas kūnas buvo jau atšalęs, nes vandens temperatūra tesiekė 10 laipsnių. Juokai maži, tačiau kiekvienas tai daro savo noru.
“Ambersail” turi stacionarų Volvo Penta 70 AG dyzelinį variklį. Elektros tiekimą laive užtikrina akumuliatoriai, kuriuos nukritus įtampai iki nustatytos ribos automatiškai pradeda krauti generatorius. Šaldytuvas ir oro šildytuvas taip pat maitinami dyzeliu, kurio jachtoje įrengtuose stacionariuose bakuose galima sukaupti iki 440 litrų. Nepaisant to, kad jachtoje yra 500 litrų gėlo vandens rezervuarai, jachtoje taip pat įrengtas sūraus vandens gėlintuvas.
“Ambersail” yra sumontuota profesionali filmavimo įranga su kameromis šturmaninėje, jachtos achterpike (laivagalyje) bei ant žemutiniu stiebo zalingu (2 vnt).
“Ambersail” Achilo kulnas
Tačiau net stipriausias milžinas turi Achilo kulną, “”Ambersail” atveju tai relingai ir lejeriai (apsauginės tvorelės per visą jachtos perimetrą dalys) – jie nuolat lūžta, yra nutraukiami arba tampa panašūs į muziejaus eksponatą, nes prie jų draudžiama net prisiliesti. Tačiau tai natūralu žinant kokias jėgas generuoja “Ambersail” burės – ne vietoj pasimaišę trosai ar virvės trūksta lyg siūleliai.
Laviruojant prieš vėją “Ambersail” pasiekia iki 10 mazgų (apie 19 km/h) greitį. Tačiau kadangi plaukiama prieš bangas - pojūčiai ne iš maloniausių: primena važiavimą traktoriumi per ražienų lauką. Pasileidus pavėjui jachtos greitis gali viršyti ir 30 mazgų greitį, o plaukimas primena čiuožinėjimą rogutėmis nuo kalnų.
Pasaulyje yra trys pačios žinomiausios jachtų lenktynės: prie Australijos krantų vykstančios Rolex Sydney Hobart Race, aplink pasaulį driekiasi Volvo Ocean Race etapai, o pačios seniausios visame sporto pasaulyje nenutrūkstamai vykstančios varžybos yra America’s cup. Oklende turėjome garbės stovėti šalia paskutinės Amerikos taurės finalininkės jachtos “Emirates Team New Zealand”, o kadangi “Assa Abloy” yra dalyvavusi ne tik Volvo Ocean Race, bet ir Rolex Sydney Hobart Race varžybose, stovint Sidnėjuje nuolat susilaukdavome klausimų ar ketiname dalyvauti šitoje regatoje. Atsakydavome, kad ne šįkart, nes “Tūkstantmečio odisėjos” tikslai yra kiti ir palikdavome šiokią tokią intrigėlę klausiantiems bei slaptą viltį sau sakydami: "You can never know ".
Gediminas Sirvidas
IV etapo įgulos narys
