Odisėja Tūkstantmečio odisėja, 'Vienas vardas - Lietuva', jachta LTU 1000 'Ambersail', buriuotojai, Lietuvos tūkstantmetis, kelionė aplink pasaulį

 

 

 

 

 

 

Lietuvių bendruomenės yra visuose pagrindiniuose Australijos miestuose – Adelaidėje, Sidnėjuje, Melburne. Gausios lietuvių bendruomenės yra ir Perte, Brisbene, Hobarte, Golden Kauste.

Pirmieji Australiją pasiekę lietuviai buvo 1831 metų sukilimo dalyviai, pasitraukę į Prūsiją, o iš ten deportuoti į Angliją. Iš čia lietuviai sukilėliai buvo atgabenti į Australiją, New South Wales valstiją. Vis dėlto iki pat Antrojo Pasaulinio karo jų buvo nedaug. Tik 1947-1952 metais į Australiją atvyko 9906 lietuviai. Dar šiek tiek jų atvyko ir vėliau, tačiau iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais dėl migracijos lietuvių skaičius nedaug kito. Australijos Užsienio ir prekybos ministerijos duomenimis, 1998 metais čia gyveno apie 17 tūkstančių lietuvių kilmės asmenų, jau priskaičiuojant ir atvykusius iš Lietuvos pastaraisiais metais.

Organizuoto lietuviško gyvenimo pradininku buvo Australijos Lietuvių draugija, įkurta 1929 metais Sidnėjaus lietuvių. Po Antrojo Pasaulinio karo Australijos Lietuvių draugija labai stipriai išsiplėtė, tapo aktyvi ir gerai organizuota. 1948 metais įvykęs Draugijos suvažiavimas įsteigė skyrius Melburne, Bonegiloje, Bathurste, Gretoje, Brisbane, Kanberoje, Adelaidėje ir Vumeroje. 1949 metų gruodžio 30 dieną Sidnėjuje sušauktas Australijos Lietuvių draugijos suvažiavimas nutarė persiorganizuoti į Australijos Lietuvių bendruomenę (ALB) ir taip įgyvendinti Lietuvių Chartos nutarimus. Pastaruoju metu veikia 9 Australijos lietuvių bendruomenės apylinkės – Adelaidėje, Brisbane, Kanberoje, Džilonge, Hobarte, Niukastle, Melburne, Perte ir Sidnėjuje. Aktyviau lietuviškame gyvenime reiškiasi apie 3000 lietuvių.

Kanberos lietuvių sąjunga įsteigė ir kiekvienais metais skiria 2000 Australijos dolerių piniginę dovaną geriausiam Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventui.

Ilgą laiką politinė veikla buvo viena svarbiausių Australijos lietuvių bendruomenės raiškos priemonių. Daugiausia dėmesio buvo skiriama Lietuvos okupacijos, tautos persekiojimo ir jos pasipriešinimo okupaciniam režimui atskleidimui bei pastangoms padėti Lietuvai atgauti laisvę ir nepriklausomybę.

Pažymėtina ALB veikla, kai 1974 metais Australija pripažino teisėtu Baltijos šalių įjungimą į Sovietų Sąjungą. Šį nutarimą, veikiant kartu su latvių bei estų bendruomenėmis, Australijos valdžią pavyko priversti atšaukti 1975 metais.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Australijos lietuvių bendruomenei veiklą plėtojo daugiausia kultūros srityje. Išskirtiniu ir vienu iš didžiausių projektų galima laikyti Australijos lietuvių dienas. Jų programa apima Dainų šventę, kurioje pasirodo atskiri ir mišrūs chorai. Didelio dėmesio susilaukia Tautinių šokių šventė, įvairių sporto šakų varžybos, teatro spektakliai, meno ir tautodailės parodos, įvairių atlikėjų koncertai. Nepaisant atstumo Australijos lietuviai nuo 1990 metų savo lėšomis dalyvauja visose Lietuvoje vykstančiose Dainų, Tautinių šokių šventėse.

Lietuvių dienų metu vyksta ir daugelio kitų organizacijų bei draugijų: Australijos lietuvių katalikų federacijos, Australijos lietuvių fizinio auklėjimo sąjungos, Australijos lietuvių fondo, lituanistinių mokyklų mokytojų, Lietuvių karių veteranų sąjungos, šaulių bei kitų organizacijų suvažiavimai, posėdžiai, pasitarimai.

Australijos lietuvių dienos vyksta metų pabaigoje, todėl jos tampa kartu ir Naujųjų Metų sutikimo švente, kurioje dažnai dalyvauja apie 1000 dalyvių. 2004 metų gruodžio 26-31dienomis XXIII Australijos lietuvių dienos vyko Melburne.

Aktyviai veikia Australijos lietuvių jaunimo sąjunga, skatinanti jaunimą prisidėti prie lietuviškosios veiklos plėtojimo, sudominti naujomis veiklos formomis. Šiuo metu jaunimo veiklą aktyviai organizuoja pirmininkas Girius Antanaitis iš Melburno. Lietuvos tautinių mažumų ir išeivijos departamentas finansuoja jaunimo teatro grupės iš Lietuvos kelionę į Australija, kad ji kartu su vietos lietuvių jaunimu pastatytų spektaklį, kurį vėliau Australijos lietuviai galės savarankiškai rodyti įvairiuose renginiuose ir kituose Australijos miestuose. Tai paskatins įkurti lietuvių jaunimo teatrą Australijoje.

Lietuviškąją veiklą skatina ir padeda išlaikyti bendruomeniniai Lietuvių namai, kuriuos turi dauguma lietuvių bendruomenės apylinkių. Juose vyksta minėjimai, parodos, koncertai, yra bibliotekos. Adelaidėje veikia Australijos lietuvių archyvas. Sidnėjaus, Melburno, Džilongo ir Adelaidės lietuvių namuose veikia šeštadieninės lietuviškos mokyklos, prie jų ir lituanistiniai kursai. Tasmanijos universitete veikia Lietuvos studijų sambūris, leidžiantis ir savo leidinį. Sidnėjaus lietuvių namai šiuo metu keliasi į naujas patalpas. Senasis pastatas parduotas, nes nebeatitiko dabartinių bendruomenės poreikių.

Lietuvybės išlaikymui ir pagyvinimui net ir interneto epochoje didelę reikšmę turi ir periodinė spauda. Nuo 1949 metų iki šiol leidžiamas savaitraštis “Mūsų pastogė”. Australijos lietuvių katalikų federacija leidžia savaitraštį “Tėviškės aidai”, kuris šių metų balandžio 30 dieną švęs savo 50-ies metų jubiliejų. Taip pat leidžiamas ne vienas vietinėms aktualijoms skirtas leidinys. Šalia periodinių leidinių Australijos lietuviai yra išleidę ir knygų bei brošiūrų įvairiais klausimais.

Nuolatos transliuojamos ir lietuviškos radijo laidos. Melburno ir Sidnėjaus valandinės laidos tapo Australijos tautinių mažumų radijo ir televizijos tinklo dalimi ir yra girdimos visuose Australijos žemyno kampuose. Šiose radijo laidose skelbiamos naujausios Lietuvos bei lietuviškų bendruomenių žinios, komentuojami įvykiai, skelbiami renginių anonsai, dalyvauja žymūs ar įdomūs asmenys, skamba muzika.

Bendruomenei vadovaujama rotacijos principu keičiantis kas 2 metai. Šiuo metu Australijos lietuvių bendruomenei vadovauja Romas Pocius iš Adelaidės skyriaus.

Australijos lietuvių bendruomenė stengiasi pritraukti naujai atvykusius žmones iš Lietuvos. Dauguma naujai atvykusių įsikuria Sidnėjuje ir Melburne, tačiau jų nėra daug.

Australijos lietuvių kultūrinei ir švietėjiškai veiklai skatinti ir remti 1968 m. įsteigtas Australijos Lietuvių Fondas, jo centras yra Melburne, pirmininkas Algis Šimkus.

Apie 40 metų sėkmingai veikia lietuvių kooperatinė draugija “Talka”. Jos centras Melburne, filialai Sidnėjuje ir Adelaidėje. Dalis metinio pelno skiriama Australijos lietuvių bendruomenei, taip pat bendruomenės veikla remiama ir kitais būdais.

Australijos lietuviai stokoja informacijos apie gyvenimą ir įvykius Lietuvoje. Dalį naujienų pateikia „Mūsų pastogė“. Pasigendama diplomatinės Lietuvos atstovybės. Tikimasi, kad tarp abiejų valstybių bus lengviau sprendžiami kelionių, vizų išdavimo, darbo klausimai.