Odisėja Tūkstantmečio odisėja, 'Vienas vardas - Lietuva', jachta LTU 1000 'Ambersail', buriuotojai, Lietuvos tūkstantmetis, kelionė aplink pasaulį

 

 

 

 

 

Pirmieji lietuviai į Argentiną atvyko XIX a. pabaigoje. 1899–1900 m. Argentinos pietuose, Patagonijoje, Čubut (Chubut) provincijoje apsigyveno apie 50 šeimų, prieš I-ąjį Pasaulinį karą Argentinoje gyveno apie 5 tūkst. lietuvių. Ypač daug lietuvių - apie 30 tūkst. - į Argentiną emigravo 1925–1931 m. Po II-ojo Pasaulinio karo į Argentiną atvyko dar apie 1 tūkst. lietuvių, kurių dauguma vėliau išvyko į JAV bei Kanadą. Po 1953 m. keliasdešimt lietuvių grįžo į Lietuvą.

Įvertinus, jog lietuviais gali būti laikomi ne tik patys emigrantai, bet ir dar trys jų palikuonių kartos, Argentinoje gali būti apie 200 tūkstančių lietuvių kilmės asmenų - po Brazilijos tai antra pagal gausą lietuvių bendruomenė Pietų Amerikoje, tačiau laikančių save lietuviais yra daug mažiau, o aktyviai lietuvių bendruomenės veikloje dalyvauja apie tūkstantį asmenų.

Praėjusių amžių sandūroje Argentina atviromis rankomis priėmė emigrantus, kadangi didžiulei valstybei ir progresuojančiai šalies ekonomikai reikėjo daug ir pigios darbo jėgos. Atvykę lietuviai spietėsi miestuose arba jų pakraščiuose, didžioji dauguma dirbo skerdyklose (šioje srityje lietuviai buvo ypač vertinami, nes nebijojo šalčio).

Pirmosios lietuvių darbininkų sąjungos, savišalpos draugijos, meno kolektyvai ir teatro trupės ėmė burtis XX a. pradžioje. Daugelio draugijų veikla nutrūko, išliko gausiausi klubai, kurie savo veiklą tęsia iki šių dienų: Berisso mieste (oficialiai pripažintas imigrantų sostine) veikia draugijos „Mindaugas“ ir „Nemunas“; Buenos Airėse – Lietuvių centras; Buenos Airių provincijos Avežanedos mieste (Avellaneda) - Susivienijimas lietuvių Argentinoje, Rosario mieste – Rosario lietuvių klubas. Šias organizacijas, o taip pat ir Lietuvių senelių židinį, Aušros vartų parapiją, Argentinos lietuvių jaunimo sąjungą ir vienintelę Pietų Amerikoje internetu transliuojamą lietuvišką radijo valandėlę „Ecos de Lituania“ vienija Argentinos lietuvių organizacijų ir spaudos taryba – ALOST, kurią 1938 m. įsteigė Lietuvos ambasada. Saltos, Mendozos, Kordobos, Čubut, Santa Fe provincijose ir Ušuaja (Ushuaia) taip pat gyvena lietuvių, tačiau jų veikla nėra institucionalizuota.

Svarbu pažymėti, jog visos dabar veikiančios lietuvių organizacijos yra įkurtos pačių lietuvių emigrantų ir yra vienos seniausių pasaulyje. Berisso draugija „Nemunas“ – pirmoji lietuvių organizacija visoje Pietų Amerikoje, 2009 metais švęsianti savo veiklos šimto metų jubiliejų. Šia proga, šalia kitų renginių, ketinama surengti Pietų Amerikos lietuvių šokių šventę.

Argentinoje leisti laikraščiai lietuvių kalba: „Argentinos lietuvių balsas“, „Argentinos žinios“ (1931–1935 m.), „Pietų Amerikos žinios“ (1935–1940 m.); „Vienybė“ (1946–1949 m.); „Tėvynė“ (1949–1960 m.); katalikų laikraštis „Laikas“ (1946–1997 m.). Šiuo metu leidžiami tik trumpi organizacijų veiklą nušviečiantys laikraštukai ir elektroninis laikraštis apie Lietuvą ispanų kalba - „El Guardian de los lituanos“, - platinamas gan plačiam skaitytojų ratui ne tik Argentinoje, bet ir už jos ribų.

Iki II-ojo Pasaulinio karo veikė kelios lietuvių pradinės mokyklos. Šiuo metu beveik visose draugijose vyksta lietuvių kalbos pamokėlės, kuriose mokosi vaikai ar suaugusieji. Keletas lietuvių kilmės Argentinos jaunuolių mokosi Lietuvoje, kasmet po keletą jaunuolių vyksta mokytis į Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje.

Lietuvių klubuose veikia šokių ansambliai ir chorai, švenčiamos tradicinės ir valstybinės Lietuvos šventės, vykdoma kultūrinė veikla, organizuojami jaunimo suvažiavimai-stovyklos, sporto rungtynės, Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimai. 2009 m. pabaigoje Argentinoje vyks Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso Kultūros dienos.

Organizacijų renginių metu kalbama ispaniškai ir lietuviškai, o dažnai ir tik ispaniškai, mat daugelis lietuvių kilmės asmenų, ypač jaunesnės kartos, jau nemoka protėvių kalbos. Kita vertus, nuostabą ir susižavėjimą kelia tai, jog Argentinoje yra ir grynakraujų jau ketvirtosios kartos lietuvių, su kuriais tėveliai bendrauja tik lietuvių kalba!

1939 m. iš Lietuvos atvykusių Marijonų Avežanedos mieste įkurtoje parapijoje ir lietuvių aukų pagalba pastatytoje bažnyčioje kartą per mėnesį laikomos Šv. Mišios lietuvių kalba.

Patagonijoje, Andų kalnų papėdėje, Iskvelo (Esquel) miestelyje veikia Olgos ir Bruno Lukoševičių įkurtas vienintelis Pietų Amerikoje lietuvių muziejus.

Išsamesnės informacijos apie lietuvių veiklą Argentinoje galima rasti kreipiantis į bendruomenės organizacijas, kurių kontaktai skelbiami Lietuvos ambasados interneto svetainėje http://ar.mfa.lt

 

 

Kai kuriuose Argentinos miestuose veikia net po kelis - veteranų, jaunimo ir vaikų - tautinių šokių ansamblius.

 

Buenos Airių mieste, "Lietuvių centre" buriasi šokių kolektyvai: veteranų "Ugnė", jaunimo "Inkaras", vaikų "Spindulys".

 

Lanus mieste (Buenos Airių priemiestyje), "Susivienijime Lietuvių Argentinoje" veikia: veteranų "Gintaras", jaunimo "Dobilas", vaikų "Dobiliukai".

 

Beriso mieste, "Mindaugo" draugijoje veikia: veteranų "Spirgučiai ", jaunimo ansamblis "Mindaugas", vaikų ansamblis "Mindaugas". 

Beriso mieste, "Nemuno" draugijoje veikia: veteranų "Griaustinis", "Nemuno" jaunimo ansamblis ir vaikų ansamblis "Skaidra".