|
|||
ŠVEDIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ
Lietuvių bendruomenė Švedijoje (LBS) įsikūrė su pirmaisiais išeiviais ir per daugelį metų kelis kartus pakeitė savo pavadinimą. Vėliausiai padaryti formalus pakeitimai bendruomenes dokumentuose buvo LBS nuostatu atnaujinimas (1999 ir 2004 metais) ir nario mokesčio įvedimas (1000 metais).
Įvedus nario mokestį, Bendruomenės nariai ne tik galėjo sąmoningai pareikšti savo norą įsijungti į Lietuvių bendruomenę Švedijoje, bet ir Valdybai atsirado geresne galimybe realiau planuoti renginius ir veiklą pagal numatomas metines pajamas. Narystes įvedimas palengvino LBS kaip organizacijai dalyvauti ir ieškoti paramos anksčiau neišnaudotose Švedijos valstybinėse programose tautinėms mažumoms ir kituose projektuose, pvz. Europos Sąjungos fondai.
Šiuo metu Švedijoje yra apie 600-700 pastoviai gyvenančių lietuvių ir apie 100-200 studijuoti ar laikinai dirbti atvykusių tėvynainių. Dažniausiai pasitaikančios specialybės: medikai, fizikai, pedagogai, inžinieriai, vertėjai ir konsultantai. Pastaruoju metu padaugėjo jaunimo, atvykusio dirbti pagal sutartis ir studijuoti.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, buvo sustabdyta dvišale Švedijos parama ir stipendijos Lietuvai, dėl ko studentų skaičius Švedijoje žymiai sumažėjo.
Šiandien LBS sąraše yra 95 narių šeimos. Nauji, per pastaruosius dvejus metus įstoję nariai, yra jaunos studentų ar dirbančių Švedijoje lietuvių šeimos.
Pagrindine bendruomenes veiklos idėja - išsaugoti lietuvybę ir lietuviškas tradicijas, platinti teisingą ir teigiamą Lietuvos įvaizdį Švedijoje ir skatinti bendradarbiavimą tarp Švedijos ir Lietuvos. Tam 2002 metais buvo įkurtos įvairios darbo grupes: informacinė, renginių organizavimo, jaunimo, bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Švedijos, kultūros.
Lietuvių dalyvavimas bendruomenės renginiuose yra gana saikingas ir daugiausia sutelktasį tokias sritis kaip sekmadieninė mokyklėlė ir moterų grupė. Pasyvumą galima paaiškinti demografine kartų kaita: vyriausioji karta fiziškai nebepakelia renginių organizavimo krūvio, vidurine karta, kuri yra gana maža, dirba visu krūviu, kad garantuotų savo pragyvenimą, o jaunoji karta, kuri yra pati gausiausia, dar nemato poreikio įsijungti į visuomeninį darbą.
2004 metais LBS nariai išsirinko savo bendruomenes emblemą, kurios autorė yra Švedijoje gyvenanti dailininke Vilija Liorancienė.
Pati svarbiausia lituanistinė veikla, suprantama, yra sekmadieninė mokyklėlė, kuri ilgokai vargo, ieškodama patalpų, o prieš kelerius metus tėvų komitetas surado galimybe gauti patalpas ABF, ir mokykla pradėjo dirbti geresnėmis sąlygomis.
Kitas žymus žingsnis buvo prieš kelis metus pirmosios kartos iniciatyva įsteigtas Lietuvių vaikų Švedijoje mokyklos fondas, kurio palūkanos bus kasmet atiduodamos mokyklos tėvų komiteto dispozicijai. Augant fondui, tai bus viena is pačių stabiliausių mokyklėlės paramos formų.
Tarp moterų ir merginų tapo populiari nauja LBS veiklos forma- lietuvių moterų klubas Švedijoje. Klubo tikslas- apjungti visas lietuvaites, kurios nori pasikeisti patirtimi, susipažinti su Švedijos visuomene ir valdymo sistema, surasti galimybes darbui ir integravimuisi Švedijoje. Planuojama, kad klubo susitikimai vyks kartą per mėnesį. Klubas jau susitiko su viena iš svarbiausių Švedijos organizacijų, kovojančių su žmonių prekyba ir prostitucija,- Kvinnoforum. Estijos ir Latvijos bendruomenės Švedijoje irgi pareiškė susidomėjimą dalyvauti tokiame bendrame projekte. Už šį projektą atsako Lilia Bakanauskaitė ir Edita Stasaitytė.
Klubas ruošia ir kitą projektą, kuriame lietuvaites kartu su Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos moterimis dalyvaus smulkaus verslo vystymo projekte, finansuojamame is Europos Sąjungos fondų. Šis projektas bus pirmas žingsnis, integruojantis lietuviams ir bendruomenei, kaip organizacijai, į Švedijos darbo rinką. Projektą LBS vardu koordinuoja Eleonora Jonušienė.
Nuo 2003 metų Informacinė valdybos grupė ruošia, spausdina ir platina LBS laikraštį ir išleisti jau penki numeriai. Valdyba numato tokias žinias leisti bent du kartus per metus.
Valdyba paruošė planą ir paskyrė lėšas pirmosios lietuvių kartos Švedijoje istorijai įamžinti ir dokumentuoti. Darbas buvo pradėtas 2003 metais, formos aptartos su LBS nariais. Surengti keli vakarai-susitikimai, kur visi Švedijoje esantys lietuviai galėjo susitikti su pirmosios kartos atstovais ir susipažinti su jų patirtimi.
Kultūriniai renginiai Švedijoje daugiausiai rengiami per Lietuvos ambasadą, todėl bendruomenė planuoja tik kelis stambesnius renginius per metus. Pagrindinis LBS renginys kaip visada būna tradicinis Vasario 16-osios dienos paminėjimo pobūvis.
Rudenį Valdyba organizuoja Priešadventinę šventę, kuri paprastai sutraukia daug mažų ir didelių lietuvių.
Įvedus nario mokestį, Bendruomenės nariai ne tik galėjo sąmoningai pareikšti savo norą įsijungti į Lietuvių bendruomenę Švedijoje, bet ir Valdybai atsirado geresne galimybe realiau planuoti renginius ir veiklą pagal numatomas metines pajamas. Narystes įvedimas palengvino LBS kaip organizacijai dalyvauti ir ieškoti paramos anksčiau neišnaudotose Švedijos valstybinėse programose tautinėms mažumoms ir kituose projektuose, pvz. Europos Sąjungos fondai.
Šiuo metu Švedijoje yra apie 600-700 pastoviai gyvenančių lietuvių ir apie 100-200 studijuoti ar laikinai dirbti atvykusių tėvynainių. Dažniausiai pasitaikančios specialybės: medikai, fizikai, pedagogai, inžinieriai, vertėjai ir konsultantai. Pastaruoju metu padaugėjo jaunimo, atvykusio dirbti pagal sutartis ir studijuoti.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, buvo sustabdyta dvišale Švedijos parama ir stipendijos Lietuvai, dėl ko studentų skaičius Švedijoje žymiai sumažėjo.
Šiandien LBS sąraše yra 95 narių šeimos. Nauji, per pastaruosius dvejus metus įstoję nariai, yra jaunos studentų ar dirbančių Švedijoje lietuvių šeimos.
Pagrindine bendruomenes veiklos idėja - išsaugoti lietuvybę ir lietuviškas tradicijas, platinti teisingą ir teigiamą Lietuvos įvaizdį Švedijoje ir skatinti bendradarbiavimą tarp Švedijos ir Lietuvos. Tam 2002 metais buvo įkurtos įvairios darbo grupes: informacinė, renginių organizavimo, jaunimo, bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Švedijos, kultūros.
Lietuvių dalyvavimas bendruomenės renginiuose yra gana saikingas ir daugiausia sutelktasį tokias sritis kaip sekmadieninė mokyklėlė ir moterų grupė. Pasyvumą galima paaiškinti demografine kartų kaita: vyriausioji karta fiziškai nebepakelia renginių organizavimo krūvio, vidurine karta, kuri yra gana maža, dirba visu krūviu, kad garantuotų savo pragyvenimą, o jaunoji karta, kuri yra pati gausiausia, dar nemato poreikio įsijungti į visuomeninį darbą.
2004 metais LBS nariai išsirinko savo bendruomenes emblemą, kurios autorė yra Švedijoje gyvenanti dailininke Vilija Liorancienė.
Pati svarbiausia lituanistinė veikla, suprantama, yra sekmadieninė mokyklėlė, kuri ilgokai vargo, ieškodama patalpų, o prieš kelerius metus tėvų komitetas surado galimybe gauti patalpas ABF, ir mokykla pradėjo dirbti geresnėmis sąlygomis.
Kitas žymus žingsnis buvo prieš kelis metus pirmosios kartos iniciatyva įsteigtas Lietuvių vaikų Švedijoje mokyklos fondas, kurio palūkanos bus kasmet atiduodamos mokyklos tėvų komiteto dispozicijai. Augant fondui, tai bus viena is pačių stabiliausių mokyklėlės paramos formų.
Tarp moterų ir merginų tapo populiari nauja LBS veiklos forma- lietuvių moterų klubas Švedijoje. Klubo tikslas- apjungti visas lietuvaites, kurios nori pasikeisti patirtimi, susipažinti su Švedijos visuomene ir valdymo sistema, surasti galimybes darbui ir integravimuisi Švedijoje. Planuojama, kad klubo susitikimai vyks kartą per mėnesį. Klubas jau susitiko su viena iš svarbiausių Švedijos organizacijų, kovojančių su žmonių prekyba ir prostitucija,- Kvinnoforum. Estijos ir Latvijos bendruomenės Švedijoje irgi pareiškė susidomėjimą dalyvauti tokiame bendrame projekte. Už šį projektą atsako Lilia Bakanauskaitė ir Edita Stasaitytė.
Klubas ruošia ir kitą projektą, kuriame lietuvaites kartu su Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos moterimis dalyvaus smulkaus verslo vystymo projekte, finansuojamame is Europos Sąjungos fondų. Šis projektas bus pirmas žingsnis, integruojantis lietuviams ir bendruomenei, kaip organizacijai, į Švedijos darbo rinką. Projektą LBS vardu koordinuoja Eleonora Jonušienė.
Nuo 2003 metų Informacinė valdybos grupė ruošia, spausdina ir platina LBS laikraštį ir išleisti jau penki numeriai. Valdyba numato tokias žinias leisti bent du kartus per metus.
Valdyba paruošė planą ir paskyrė lėšas pirmosios lietuvių kartos Švedijoje istorijai įamžinti ir dokumentuoti. Darbas buvo pradėtas 2003 metais, formos aptartos su LBS nariais. Surengti keli vakarai-susitikimai, kur visi Švedijoje esantys lietuviai galėjo susitikti su pirmosios kartos atstovais ir susipažinti su jų patirtimi.
Kultūriniai renginiai Švedijoje daugiausiai rengiami per Lietuvos ambasadą, todėl bendruomenė planuoja tik kelis stambesnius renginius per metus. Pagrindinis LBS renginys kaip visada būna tradicinis Vasario 16-osios dienos paminėjimo pobūvis.
Rudenį Valdyba organizuoja Priešadventinę šventę, kuri paprastai sutraukia daug mažų ir didelių lietuvių.
