|
|||
NORVEGIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ
Nėra tiksliai žinoma, kada Norvegijoje atsirado pirmieji lietuviai, tačiau aišku, jog tai iki Antrojo Pasaulinio karo pabaigos tebuvo pavieniai atvejai. Baigiantis karui, vokiečiai nuvežė į Norvegiją darbams 600 Lietuvos jaunuolių, kur jie statė aerodromus ir geležinkelio objektus. Po Vokietijos kapituliacijos lietuviai susibūrė Svelvike ir Trondheime, kur susikūrė choras, orkestras, buvo leidžiami keli laikraščiai. Neilgai trukus lietuviai buvo išvežti į DP stovyklas Vokietijoje. 1990 metais visoje Norvegijoje gyveno tik apie 20 lietuvių.
Lietuvių Norvegijoje pradėjo gausėti tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kai atsirado galimybės išvykti į užsienį. Kaip ir visoje Europoje, taip ir Norvegijoje dominuoja jaunos moterys, ištekėjusios už norvegų, specialistų, ypač gydytojų, šeimos. Remiantis Norvegijos migracijos departamento pateikiama statistika, šiuo metu šalyje gyvena, dirba ar mokosi apie 10 000 išeivių iš Lietuvos.
Norvegijos žiniasklaidoje pasirodantys ekspertų straipsniai, komentarai bei emigracijos iš Lietuvos nuolatinis stebėjimas leidžia pagristai teigti, kad Norvegijoje gyvenančių ir dirbančių lietuvių skaičius daugiau nei du kartus viršija oficialioje statistikoje nurodomus skaičius. Nuo 2003 m. kiekvienais metais Norvegijoje leidimus dirbti gauna apie 5 000 lietuvių. Oficialiais ir neoficialiais šaltiniais lietuvių skaičius Norvegijoje viršija 20 000 legaliai dirbančių lietuvių (neskaitant jų šeimų narių). Tačiau jie gyvena skirtinguose Norvegijos miestuose, kaimuose, vietovėse, nutolę nuo sostinės Oslo, kuriame koncentruota Norvegijos lietuvių bendrijos veikla.
2001 metų kovo 11 dieną Osle įkurta Norvegijos lietuvių bendrija vienijo tik apie 100 žmonių, šiuo metu Norvegijos lietuvių bendrijos (pirmininkas Dalius Bansevicius) ir Norvegijos lietuvių jaunimo sąjungos (NLJS) (pirmininkas Edgaras Žalnierukynas) veikloje dalyvauja apie 400 lietuvių.
NLJS veikla orientuoja į lietuvių jaunimo, gyvenančio Norvegijoje, poreikius. Vienais iš pagrindinių organizacijos tikslų - socialinių kontaktų vienu su kitais skatinimas, informacijos aktualiais klausimais viešinimas bei dalijimasis patirtimi, tradicinių švenčių šventimas, bendros pramoginės ir kultūrinės veiklos organizavimas ir koordinavimas. NLJS tikslams siekti ir veiklai kryptingai vystyti yra suburti penki departamentai, kurie specializuojasi kultūrinėje kūrybinėje veikloje, turizmo ir sporto veikloje, informacinėje-patariamojoje veikloje, pramogų organizavime, informacijos švietimo srityje teikime. Kiekvienas narys gali jungtis prie ji dominančio departamento, atsižvelgiant i savo pomėgius, interesus bei iniciatyvas. Dar ir iki bendrijos, jaunimo sąjungos susikūrimo susiformavo tradicijos, kurios sėkmingai tęsiamos ir dabar – kartu švenčiama Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Kalėdos, Velykos, Joninės, Rugsėjo 1-oji. Kovo mėnesį tradiciškai rengiamas metinis Lietuvių bendrijos suvažiavimas, pora kartu per metus leidžiamas informacinis biuletenis, nors svarbesne vieta žiniasklaidos hierarchijoje pastaruoju metu užima interneto tinklalapis. Bendrijos pastangomis rengiami susitikimai su atvykusiais iš Lietuvos įdomiais žmonėmis, reikalui esant pasirūpinama ju nakvyne, organizuojamos ekskursijos.
Lietuvių bendrijoje veikia penkios grupės, koordinuojančios visa veikla: lietuviškos mokyklos, informacijos, ryšių su kitomis bendruomenėmis ir organizacijomis, renginių organizavimo bei kultūros ir meno. Visos jos atlieka savo vaidmenį, tačiau atskirai paminėtina lietuviškos mokyklos grupė, kurios pastangomis 2002 metų sausio mėnesį įkurta lietuviška mokykla. 2005 mokykla pasivadino „Gintaro“ vardu, joje mokėsi 25 mokiniai. 2009 m. mokinių skaičius išaugo iki 45 mokinių.
Lietuvių Norvegijoje pradėjo gausėti tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kai atsirado galimybės išvykti į užsienį. Kaip ir visoje Europoje, taip ir Norvegijoje dominuoja jaunos moterys, ištekėjusios už norvegų, specialistų, ypač gydytojų, šeimos. Remiantis Norvegijos migracijos departamento pateikiama statistika, šiuo metu šalyje gyvena, dirba ar mokosi apie 10 000 išeivių iš Lietuvos.
Norvegijos žiniasklaidoje pasirodantys ekspertų straipsniai, komentarai bei emigracijos iš Lietuvos nuolatinis stebėjimas leidžia pagristai teigti, kad Norvegijoje gyvenančių ir dirbančių lietuvių skaičius daugiau nei du kartus viršija oficialioje statistikoje nurodomus skaičius. Nuo 2003 m. kiekvienais metais Norvegijoje leidimus dirbti gauna apie 5 000 lietuvių. Oficialiais ir neoficialiais šaltiniais lietuvių skaičius Norvegijoje viršija 20 000 legaliai dirbančių lietuvių (neskaitant jų šeimų narių). Tačiau jie gyvena skirtinguose Norvegijos miestuose, kaimuose, vietovėse, nutolę nuo sostinės Oslo, kuriame koncentruota Norvegijos lietuvių bendrijos veikla.
2001 metų kovo 11 dieną Osle įkurta Norvegijos lietuvių bendrija vienijo tik apie 100 žmonių, šiuo metu Norvegijos lietuvių bendrijos (pirmininkas Dalius Bansevicius) ir Norvegijos lietuvių jaunimo sąjungos (NLJS) (pirmininkas Edgaras Žalnierukynas) veikloje dalyvauja apie 400 lietuvių.
NLJS veikla orientuoja į lietuvių jaunimo, gyvenančio Norvegijoje, poreikius. Vienais iš pagrindinių organizacijos tikslų - socialinių kontaktų vienu su kitais skatinimas, informacijos aktualiais klausimais viešinimas bei dalijimasis patirtimi, tradicinių švenčių šventimas, bendros pramoginės ir kultūrinės veiklos organizavimas ir koordinavimas. NLJS tikslams siekti ir veiklai kryptingai vystyti yra suburti penki departamentai, kurie specializuojasi kultūrinėje kūrybinėje veikloje, turizmo ir sporto veikloje, informacinėje-patariamojoje veikloje, pramogų organizavime, informacijos švietimo srityje teikime. Kiekvienas narys gali jungtis prie ji dominančio departamento, atsižvelgiant i savo pomėgius, interesus bei iniciatyvas. Dar ir iki bendrijos, jaunimo sąjungos susikūrimo susiformavo tradicijos, kurios sėkmingai tęsiamos ir dabar – kartu švenčiama Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Kalėdos, Velykos, Joninės, Rugsėjo 1-oji. Kovo mėnesį tradiciškai rengiamas metinis Lietuvių bendrijos suvažiavimas, pora kartu per metus leidžiamas informacinis biuletenis, nors svarbesne vieta žiniasklaidos hierarchijoje pastaruoju metu užima interneto tinklalapis. Bendrijos pastangomis rengiami susitikimai su atvykusiais iš Lietuvos įdomiais žmonėmis, reikalui esant pasirūpinama ju nakvyne, organizuojamos ekskursijos.
Lietuvių bendrijoje veikia penkios grupės, koordinuojančios visa veikla: lietuviškos mokyklos, informacijos, ryšių su kitomis bendruomenėmis ir organizacijomis, renginių organizavimo bei kultūros ir meno. Visos jos atlieka savo vaidmenį, tačiau atskirai paminėtina lietuviškos mokyklos grupė, kurios pastangomis 2002 metų sausio mėnesį įkurta lietuviška mokykla. 2005 mokykla pasivadino „Gintaro“ vardu, joje mokėsi 25 mokiniai. 2009 m. mokinių skaičius išaugo iki 45 mokinių.
